„Sony“ visada ėjo savo keliu, kai kalbama apie klientų ir kompiuterių sąveiką. Užuot pasikliaujant esamomis „Windows“ funkcijomis, VAIO asmeniniuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose bėgant metams buvo įdiegta įvairi patentuota programinė įranga, įskaitant vieną iš pirmųjų medijos centro sąsajų, žinomą kaip VAIO zona.
Taigi yra šioks toks šokas, kai XL100 atitinka kažkieno standartus; būtent „Intel“ neseniai paleista „Viiv“ platforma. Dingo VAIO Zone, pakeista kur kas patogesnė Microsoft XP MCE (Media Center Edition) 2005 ir paremta gausybe specialiai sukurtų Intel tvarkyklių.
Tai nereiškia, kad „Sony“ atsisakė savo unikalaus požiūrio į programinę įrangą, nes XL100 turi nemažą dalį iš anksto įdiegtų keistų VAIO programų: yra medijos serveris VAIO Media, kuris iš tikrųjų nedaro nieko, ko negalėtų padaryti MCE. lengvai ir VAIO Information Flow – nauja programa, kuri sujungia įvairius informacijos puslapius (tarptautinius laikrodžius, RSS naujienų kanalus) su pagrindinėmis muzikos atkūrimo ir nuotraukų skaidrių demonstravimo funkcijomis. Tai įdomi ir unikali idėja, tačiau, siaubingai praleistą galimybę, ji lieka visiškai atskirta nuo MCE ir net neveikia gerai su MCE nuotolinio valdymo pultu.
Grįžtant prie aparatinės įrangos, „Sony“ patirtis vartotojų rinkoje puikiai matosi. Nors didžioji dalis išskirtinai stilingos važiuoklės yra plastikinė, ji vis tiek jaučiasi tvirtos konstrukcijos; ne visai atitinka brangaus hi-fi komponento standartą, bet artimas.
Rezultatas yra toks, apie kurį dauguma sistemų integratorių gali tik pasvajoti, pradedant vientisa galine plokšte ir baigiant slydimo priekiniu skydeliu. Įspūdingos ir AV specifikacijos: paauksuotos analoginės linijos įvesties/išvesties stereofoninės poros yra sujungtos optiniu S/PDIF įėjimu/išėjimu ir bendraašiu S/PDIF išėjimu. Vaizdo įrašams nėra Scart, DVI ar net VGA išvesties – tik komponentinė išvestis ir HDMI jungtis. Tai puiku matyti. Jis suderinamas su DVI, o Sony turi HDMI-DVI-I keitiklį, todėl vis tiek galėsite prijungti dabartinį ekraną, bet tai reiškia, kad kai bus prieinami naujos kartos HDMI ekranai ir televizoriai, XL100 bus pasiruošę. Jis netgi palaiko plačiaekranį skiriamąją gebą iki 1080p.
Galinėje pusėje yra Gigabit Ethernet, taip pat 802.11b/g kortelė su išorine antena. Nustumkite žemyn paslėptą priekinį skydelį ir rasite kortelių skaitytuvą 7 in 4, viso dydžio ir mini FireWire, taip pat du USB 2 prievadus ir 1/2 colio ausinių lizdą. Už jo yra infraraudonųjų ir RF imtuvai. Pirmasis skirtas standartiniam „Microsoft MCE“ nuotolinio valdymo pultui, o antrasis – belaidės klaviatūros ir valdymo pulto deriniui. Jis puikiai tinka kompiuteriui prie sofos, geras išdėstymas ir lengvas nešiojamojo kompiuterio stiliaus prisilietimas. Keletas sparčiųjų mygtukų valdo garsumą, paleidžia programas ir įjungia bei išjungia sistemą.
Įjunkite įrenginį ir garsiausias elementas yra optinis įrenginys, kai jis ieško disko, ir silpnas kietojo disko sūkurys. Jis tampa dar geresnis, kai nuimate dangtį ir suprantate, kiek daug darbo reikia, kad šis gaminys būtų toks išoriškai lengvas.
Nors mes vis dar nesame įsitikinę, kad „Intel“ Pentium D yra geriausias procesorius medijos sistemoms, „Sony“ pasirenka didelį individualų radiatorių, kad vėsintų 2,8 GHz modelį XL100; ypač tai yra 65 nm versija. „GeForce 6600“ vaizdo plokštė (pakanka, kad būtų galima paleisti praėjusių metų 3D žaidimų pavadinimus pagrindiniais nustatymais) panašiai aušinama per šilumos vamzdį ir radiatorių. Du galiniai 80 mm ventiliatoriai įtraukia vėsų orą per RAM ir per radiatorius, o tada išstumia jį per galą. Yra dar vienas 80 mm ventiliatorius, kuris atlieka panašų darbą su maitinimo šaltiniu ir kietuoju disku, tačiau, nepaisant jų dydžio, iš tikrųjų ką nors girdėsite tik prispaudę ausį prie korpuso.